Dronų skrydžius Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, reguliuoja bendros ES taisyklės. Paprastais žodžiais jas paaiškina Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA), o dronų operatoriai Lietuvoje registruojasi Transporto kompetencijų agentūros (TKA) sistemoje.
Užsakovui visų detalių žinoti nereikia, nes už skrydį atsako drono operatorius ir pilotas. Tačiau kelios taisyklės tiesiogiai lemia, ar norimą kadrą apskritai galima nufilmuoti, todėl apie jas verta žinoti dar prieš planuojant filmavimą.
Kada drono operatorius turi registruotis
Pagal ES taisykles operatorius turi užsiregistruoti, jei jo dronas sveria 250 g ar daugiau arba turi kamerą ar kitą jutiklį ir nėra žaislas. Filmavimui skirtas dronas kamerą turi visada, todėl juo filmuojantis operatorius registruotis privalo.
Lietuvoje registracija vyksta TKA sistemoje, į kurią nukreipia ir EASA nacionalinių institucijų sąrašas. Pilotui, skraidančiam A1 ir A3 pakategorėse (apie jas žemiau), EASA nurodo turėti internetinių mokymų baigimo pažymėjimą: baigti mokymus ir išlaikyti teorinį egzaminą. Jei samdote filmuotoją su dronu, galite paklausti, ar jis užsiregistravęs ir baigęs mokymus.
Atviroji kategorija: A1, A2 ir A3 paprastais žodžiais
Pagal EASA paaiškinimą, mažos rizikos skrydžiams skirta vadinamoji atviroji kategorija. Ji dalijama į tris pakategores, nuo kurių priklauso, kaip arti žmonių dronas gali skristi:
- A1. Lengviausiems dronams (C0 ir C1 klasės, lengvesniems nei 900 g). Skristi virš žmonių susibūrimų negalima.
- A2. C2 klasės dronams (lengvesniems nei 4 kg). Virš pašalinių žmonių skristi negalima, o horizontalus atstumas nuo jų turi būti 30 m. Įjungus lėto skrydžio režimą, jį galima sumažinti iki 5 m.
- A3. Didesniems dronams (C3 ir C4 klasės, lengvesniems nei 25 kg). Virš pašalinių žmonių skristi negalima, o nuo jų ir nuo urbanizuotų teritorijų reikia laikytis 150 m horizontalaus atstumo.
Kurioje pakategorėje dronas gali skristi, lemia jo klasės ženklas ir svoris. Praktiškai tai reiškia, kad filmavimas mieste ar prie žmonių turi daugiau apribojimų nei filmavimas atviroje vietoje, pavyzdžiui, virš lauko, miško ar vandens.
Aukščio riba ir matomumas
Atvirojoje kategorijoje dronas turi skristi žemiau nei 120 m virš žemės paviršiaus. Be to, visą skrydį pilotas turi matyti droną savo akimis.
Užsakovui tai reiškia paprastą dalyką: labai aukšti kadrai ar ilgi skrydžiai toli už matomumo ribų atvirojoje kategorijoje negalimi. Didelei teritorijai nufilmuoti dažnai užtenka kelių trumpesnių skrydžių iš skirtingų vietų, o daug gražių kadrų daroma visai nedideliame aukštyje.
Kur skristi negalima ir kaip tai pasitikrinti
Lietuvoje yra neskraidymo ir geografinių zonų, kuriose dronų skrydžiai draudžiami arba ribojami. Jas rodo oficialus Oro navigacijos dronų žemėlapis, kuriame galite pažiūrėti ir savo adresą.
Prieš filmavimą pasakykite tikslų adresą: iš anksto patikrinsime, ar ten galima skristi. Jei vieta patenka į ribojamą zoną, filmavimą gali tekti perkelti, keisti kadrų planą arba atsisakyti kadrų iš oro. Todėl apie filmavimą dronu geriau pagalvoti ne paskutinę dieną prieš renginį ar skelbimo publikavimą.
Žmonės, renginiai ir privatumas
Renginiai yra atskiras atvejis, nes juose būna daug žmonių. EASA aiškina, kad žmonių susibūrimas yra tokia grupė, kurioje žmonės stovi taip tankiai, kad negali laisvai pasitraukti nuo drono. Atvirojoje kategorijoje virš tokios minios skristi negalima.
Todėl kadrus iš oro renginyje verta planuoti iš šono, nuo scenos ar teritorijos krašto, arba prieš renginį, kol žmonės dar nesusirinko. Ką dar verta suderinti prieš renginį, rašome įraše apie renginio filmavimą.
Filmuojant namą ar sklypą, į kadrą dažnai patenka ir kaimynų kiemai. Juos verta palikti už kadro ribų arba bent jau neišryškinti, nes privatumas svarbus ne tik tiems, kurie užsako filmavimą. Kaip parodyti turtą iš oro, aprašėme įraše apie nekilnojamojo turto filmavimą dronu.
Ar dronui reikia draudimo?
Pagal EASA drono operatorius visada privalo turėti draudimą, jei dronas sveria daugiau nei 20 kg. Lengvesniems dronams draudimo reikalauja daugelis ES šalių savo nacionalinėmis taisyklėmis, todėl EASA pataria jas pasitikrinti. Jei užsakovui tai svarbu, apie civilinės atsakomybės draudimą galima tiesiog paklausti operatoriaus.
Ką tai reiškia planuojant filmavimą
Iš visų šių taisyklių užsakovui svarbiausi keli praktiški dalykai:
- Adresas iš anksto. Kuo anksčiau žinoma tiksli vieta, tuo anksčiau galima pasitikrinti zonas ir, jei reikia, pakeisti planą.
- Laikas be žmonių. Jei kadre bus aikštė, kiemas ar renginio vieta, iš oro lengviausia filmuoti tada, kai žmonių ten dar nėra.
- Atsarginė diena. Vėjas ar lietus gali atidėti skrydį, todėl svarbiems kadrams verta turėti atsarginę datą.
- Aiškus kadrų sąrašas. Kai žinoma, ką reikia parodyti, skrydžius galima suplanuoti trumpus ir saugius.
Taisyklės keičiasi: kur tikrinti naujausią informaciją
Šias taisykles aprašėme pagal EASA paaiškinimus, kokie jie buvo 2026 m. rugsėjį. Jos keičiasi, todėl naujausios informacijos verta ieškoti EASA ir Transporto kompetencijų agentūros svetainėse.
Jei planuojate filmavimą dronu, parašykite, ką reikia nufilmuoti, tikslų adresą ir savo telefono numerį. Tada patikrinsime vietą ir atsiųsime konkretų pasiūlymą. Daugiau apie paslaugą rasite puslapyje filmavimas dronu, o kada kadrai iš oro verti savo kainos, rašome įraše filmavimas dronu verslui.
Dažniausiai užduodami klausimai apie dronų skraidymo taisykles
Kas atsako už tai, kad skrydis vyktų pagal taisykles?
Drono operatorius ir pilotas. Užsakovui užtenka iš anksto pasakyti tikslų adresą ir laiką, kad vietą būtų galima pasitikrinti.
Kaip sužinoti, ar mano vietoje galima skristi dronu?
Oficialų dronų zonų žemėlapį skelbia Oro navigacija, jį rasite adresu utm.ans.lt. Jame galima pažiūrėti, ar konkreti vieta patenka į zoną, kurioje skrydžiai ribojami ar draudžiami.
Ar dronu galima filmuoti mieste?
Galima, tačiau mieste apribojimų daugiau: atstumai iki žmonių priklauso nuo pakategorės, o kai kurios vietos patenka į ribojamas zonas. Todėl filmavimą mieste verta planuoti iš anksto ir pasitikrinti konkrečią vietą.
